KAIMO PLĖTROS ŽEMĖTVARKOS PROJEKTAI

KAIMO PLĖTROS ŽEMĖTVARKOS PROJEKTAI

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai rengiami siekiant kompleksiškai suplanuoti žemės naudmenų sudėties pakeitimą, miško sodinimą, kitą su žemės naudojimu susijusią veiklą ir suformuoti žemės ūkio ir alternatyviosios veiklos subjektų žemės valdas.

Projektuose sprendžiami klausimai:
Priklausomai nuo planavimo tikslų, kaimo plėtros žemėtvarkos projektų turinį gali sudaryti tik vienas ar keli sprendžiami klausimai, o projektas gali būti įvardijamas su papildoma nuoroda:

  • miškui įveisti ne miško žemėje;
  • ūkių vidinės žemėtvarkos;
  • ūkininko sodybos vietai parinkti;
  • kompleksinis žemės ūkio ir kaimo plėtros projektas.

• siekiama suformuoti žemės ūkio paskirties žemėje žemės ūkio naudmenų ir kitų žemės naudmenų plotus, kuriuose galima įveisti mišką;
• rengiami atskirų žemės ūkio paskirties žemės sklypų arba šių sklypų grupių projektai miškui įveisti ne miško žemėje.

Miškai ne miško žemėje gali būti įveisiami:
1. mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemės ūkio naudmenų plotuose, atrinktuose pagal kriterijus;
2. žemės naudmenų plotuose, kurių dirvožemio našumas ne didesnis kaip 32 balai;
3. žemės ūkio naudmenų plotuose, kurių dirvožemio našumas didesnis kaip 32 balai, jeigu miškas įveisiamas:
3.1. požeminio vandens, kraštovaizdžio rekreacinių išteklių, gamtinio karkaso, karstinio regiono apsaugos zonose, teritorijose erozijai sustabdyti bei kitose teritorijose atsižvelgiant į gretimų teritorijų ekologinį stabilumą ir miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas;
3.2. žemės ūkio naudmenų plotuose, įsiterpusiuose tarp miškų, vandens telkinių, prie kurių nėra privažiavimo;
3.3. apleistuose, t.y. daugiau kaip penkerius metus neįdirbtuose, nešienaujamuose, nenuganomuose, taip pat besiribojančiuose su miškais, medžių ir krūmų želdiniais, pelkėmis ir pradėjusiuose savaime apaugti medžiais ir krūmais žemės ūkio naudmenų plotuose;
4. žemės ūkiui netinkamose ir nenaudojamose žemėse, kurios yra ne žemės ūkio naudmenų plotuose, pagal gamtines sąlygas ir teritorinį išsidėstymą tinkamuose miškams įveisti (smėlynuose, žvyrynuose, eroduojamuose šlaituose, išgraužose ir baigtuose eksploatuoti karjeruose);
5. žemės ūkio paskirties ar kitos paskirties žemės sklypuose, esančiuose urbanizuotose teritorijose, kuriose pagal parengtus detaliuosius planus numatomas miškų įveisimas;
6. intensyvaus karsto teritorijos III ir IV grupių žemėje.

• siekiama suplanuoti agroūkinius sklypus ir numatyti jų racionalų naudojimą (planuojamų žemės ūkio augalų sudėtį ir kaitaliojimą sėjomainose) atsižvelgiant į ūkio veiklos kryptis ir aplinkos apsaugos reikalavimus, taip pat suplanuoti kitas ūkio funkcionavimui reikalingas teritorijų tvarkymo priemones;
• rengiami atskiroms žemės ūkio paskirties žemės naudotojų (ūkių) žemėvaldoms;
• planuojamai teritorijai be privačios savininko žemės gali būti priskiriami ir išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, gavus žemės nuomotojo sutikimą.

Šiame projekte metu kiekvienam agroūkiniam sklypui numatoma:
1. žemės savybių apibūdinimas (dirvožemiai, jų agrocheminės savybės, nuardymas, melioracinė būklė);
2. reikalingos žemės gerinimo priemonės (melioracijos darbai, kalkinimo ir tręšimo poreikis);
3. pasėlių struktūra ir sėjomainos tipas

• siekiama parinkti ūkininko sodybos vietą;
• rengiami atskiriems žemės ūkio paskirties žemės sklypams.

Ūkininko sodybos teritorija ir plotas nustatomi atsižvelgiant į ūkinės veiklos pobūdį, nurodytą planavimo organizatoriaus prašyme, planavimo sąlygų sąvadą ir teisės aktų, reglamentuojančių teritorijos planavimą statiniams išdėstyti, nuostatas:
1. statybos techninius reglamentus;
2. specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas;
3. paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašą.

Leidimas statyti ūkininko sodybą išduodamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597).

• siekiama suplanuoti ūkinės veiklos ir žemės naudojimo pokyčius, kuriuos gali įgyvendinti žemės savininkai arba žemės ūkio ir kaimo plėtrą reguliuojančios institucijos;
• rengiamas visos seniūnijos, kelių kaimų ar vieno kaimo teritorijai;
• projektui rengti parinktą teritoriją tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Projektuose numatomos teritorijos tvarkymo priemonės: melioracijos įrenginių statyba ir rekonstravimas, kelių tiesimas ir rekonstravimas, ūkinių centrų plėtra, komunikacijų ir infrastruktūros objektų išdėstymas. Priemonės planuojamos šias priemones suderinus su planuojančiomis institucijomis bei savivaldybės administracija.

Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo procesą:

• Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868);
• Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-08-11 įsakymas Nr. 3D-476/D1-429 „Dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 127-4581)
• Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministrų 2004 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. 3D-130/D1-144 ,,Dėl miško įveisimo ne miško žemėje“ (Žin., 2004, Nr. 55-1918; Nr. 142-5215);
• Statybos techninį reglamentą STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 (Žin., 2004, Nr. 23-721);
• Statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr.184 (Žin., 2002, Nr. 43-1639)
• Organizacinį tvarkomąjį statybos techninį reglamentą STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 (Žin., 1999, Nr. 84-2507);
• Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343;
• Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-98 (Žin., 2007, Nr. 23-892).